Grįžau
Na štai, po kelių dienų bastymosi po Lietuvą, vėl sėdžiu Vilniuje prie savo
kompiuterio. Kaip sakant „visur gerai, bet localhoste geriausia“.
Na, visų ten įvykių kur ėjau, ką mačiau ir kur buvau nepasakosiu, nes tai
niekam neįdomu. Jei trumpai, tai niekas nepasikeitė – nei susiradau
merginą, nei ruošiuosi palikti kompiuterius ir išsikraustyti pas aborigenus.
Tiesa, šiek tiek išskirtinė buvo paskutinė naktis Palangoje, galbūt verta
šiokio tokio jūsų kompiuterastinio dėmesio.
Grįžau į Palangą tik kokią 21 valandą (prieš tai buvau Nidoje, bet kelionės
metu nieko kompiuterastiško neįvyko). Buvau ten kažką preliminariai sutaręs su
corn_kid jog eisim alaus apie vidurnaktį kur nors Kupetoj ar Bare.
Jaučiausi žvėriškai išalkęs tad iš karto patraukiau į Kupetą, užsisakiau
kažikokį vištienos kepsnį ir tikėdamasis geros kompiuterastinių pokalbių su
alaus bokalais nakties pradėjau jį naikinti. Va čia prasidėjo visos bėdos.
corn_kid parašė kad jam šalta ir lyja, todėl kompiuterastinio išgėrimo
nebus, nes jis liks su mergina. Huh? Atsisakyti alaus ir pasvarstymų temomis
„Perl yra gerai, užtad PHP tik kartais“ ir „mano serveris
gali apdėti tavo serverį net ir be SCSI diskų“ dėl merginos? kažkas čia
man nepažįstamo. Na tiek to. Baigiasi kepsnys, baigiasi muzika, prasideda
tiesioginė Baro transliacija. Apsimesdamas paprastu PHP programuotoju įeinu į
Barą. Nyku gi ten. Visi ploja pagal režisieriaus nurodymus, o aš tų barmenų
nepažįstu ir šiaip abejoju ar jiems galima įrodyt jog Perlas yra gera
programavimo kalba, tad greit iš ten pasišalinu. Lauke lyja, bet aš su
lietsargiu (kas labai pravers už kokių trejų valandų), tad pėdinu per balas
Basanavičiaus gatvės link. Net jei neisiu kur nors į kokį klubą, vis tiek
žinau kad Basanavičiaus gatvėje yra interneto kavinė su lipniomis
klaviatūromis, kuriose neveikia CTRL mygtukai. O interneto kavinė yra gerai,
nes galima pasitikrinti ar neatsirado ko nors naujo ir intriguojančio
perlmonksuose ar dar kur nors.
Bet patekau ne į interneto kavinę. Užėjau į Laukinių Vakarų Salūną (LVS).
Po Kupetoje buvusios puikios bliuzo ir rokenrolo programos čia muzika buvo
visiškai skirta eiliniam klubiniam Lietuvos piliečiui iš kokių nors Gargždų
(aš nieko prieš Gargždus neturiu, čia tik atsitiktnis kaimo.. mmmm…
miestelio pavadinimas). Sėdėjau ramiai ir stebėjau kas vyksta. Kas vyko ant
scenos ar šokių aikštelėje iš pradžių nebuvo įdomu, tad stebėjau publiką. Ok,
iki šiol galvojau, kad Brodvėjus yra blogai. Brodvėjus yra labai gerai. LVS
publiką sudarė visokios ten
„aš-iš-Kelmės-ir-švenčiu-savo-16-ąjį-gimtadienį“ bei
„aš-iš-Eišiškių-man-17-ryt-išteku-antrą-kartą“. Prasta dirva
Perlinėms idėjoms sėti. Dar šiek tiek pasėdėjau, pasimaliau šokių aikštelėje
(nepadėjo ten nei mirkčiojimas nei šypsenos), užsisakiau alaus. Tuo metu
prasidėjo pagrindinė LVS programa, kurioje koncertavo kažikokie transvestitai
iš Baltarusijos (Ar ponas Lukašenka negalėtų pasiimti savo transvestitų ir
laikyti juos kur nors giliai Saugumo rūsiuose Minske? Ačiū.) Na, kai vietoj
mano Švyturio alaus atnešė Utenos, man trūko kantrybė ir išėjau link namų.
Ėjau sau ramiai Basanavičiaus gatve, paskui Vytauto prospektu, mąsčiau kad
reikės poryt į darbą, galvoje man grojo visą šią dieną klausyta Metallica…
Jau visai prie pat namų tokioj tamsioj vietoj girdžiu kažkas atbėga iš
nugaros. Atsisuku, gaunu smūgį į dantis. Ten kaip sako žmonėm prieš mirtį
gyvenimas pro akis pralekia, tai man taip pragrojo ta scena iš filmo
„Fight Club“ kur vyksta šis dialogas:
Tyler: Never been in a fight, you?
Narrator: No, but that’s a good thing.
Tyler: No, it is not. How much can you know about yourself if you’ve never
been in a fight?
Na ką gi, mano rankose puikus ginklas – skėtis su kampuota rankena,
esu įkvėptas Fight Club ir dar neblaivus, tad nieko nelaukęs trenkiu su skėčiu
užpuolikui per veidą ir per daug nieko nemąstęs dedu į kojas. Tų užpuolikų
nevienas, o trys, bet jie ten persigrupuoja ar ką ten daro (na, gal jiems
tiesiog lagina), nes pastebi jog aš bėgu tik tada kai jau aš būnu nubėgęs
kokią dešimt metrų. Tiesa, kai bėgi ir tavyje tūno keletas bokalų alaus tai ne
taip greit bėgasi kaip norėtųsi, tad mane paveja. Tiesa, esu jau prie pat
Vytauto gatvės, ten šviesu. Paviję mane nustumia, patogiai atsisėdu ant
asfalto ir prasideda derybos. Pirmiausia esu apkaltinamas kad žaidžiu ne pagal
taisykles (Ble, kur bėgi?), į tai aš atsakau šiek tiek riebiau
([3.14]zdinkit nx – vienas dalykas, kurį mane išmokė IRC
programuotojų kanalai, tai efektingai keiktis. Ačiū jums, kolegos). Paskui
pateikiami reikalavimai (Atiduok visus daiktus – švari kalba lyg
iš Jablonskio veikalų be jokių rusicizmų keiksmažodžių pavidale). Permąstau ką
aš čia gero turiu kišenėse. Piniginėje kokia 30 litų – negaila, jei man
kortelę paliktų ir dokumentus. Dar turiu mobilką ir Flash USB raktą pilną
visokios naudingos kompiuterastinės informacijos. Ne tiek būtų būtų gaila
mobilkos kiek būtų gaila ten suvestų telefonų (hmm… reikia backupus
pasidaryt). Vytauto prospektas už kokių 5 žingsnių tad nutariu kovoti už savo
turmą informaciją ir neatiduoti jos niekam. Atsikeliu ir bėgu, niekas manęs
nesulaiko, nes jiems čia per daug arti žmonių akių. Sunkus gi tų plėšikų
darbas, čia ne prie kompo naktimis sėdėt PHP keiksnojant.
Na nueinu į artimiausią restoraną, apsiprausiu, iškviečiamas taksi, esu
namie, naktis baigėsi. Gulėdamas jau lovoj mąstau jog Lietuva tikrai blogoj
padėtyje, nes net plėšikai kažkokie lameriai, nesugebėję trise susitvarkyt su
moxliuku vidury tamsios nakties. Iš vis ar dar yra pas mus gerai savo darbą
atliekančių žmonių?
Na ryte pagalvojau kad kaip pilietis, turiu pranešti apie šį įvykį
policijai, nes gal kitą naktį bus užpultas ne moxliukas su skėčiu
prisižiūrėjęs Fight Club, o kokia nusigėrusi šešiolikmetė iš Kelmės, šventusi
savo gimtadienį (lyg būtų gaila). Na, nuėjau, papasakojau, nesugebėčiau aš jų
atpažint, nesiruošiu ten rašyt pareiškimų ar dar bile ko. Padėkojo man dėdės
policininkai ir sakė atkreips didesnį dėmesį į tą tamsų ir klastingą
problematišką rajoną. Tai vat. Lūpa truputį prakirsta, bet jaučiuosi dabar
užtad pailsėjęs ir pasiryžęs kibti į naujus darbus.