Kažkas nekompiuterastiško
Sako, kad reikia retkarčiais parašyti į dienoraštį ir ką nors ne visai kompiuterastiško, nes juk ne absoliučiai visą mano gyvenimą užima mastymai apie semantinį tinklą, Perlą bei kitokius kompiuterastizmus (hmm, gal ką ir nuvyliau tai pasakydamas, bet, kad ir kaip ten būtų keista, tai yra tiesa). Tad sėdžiu dabar autobuse, kuris tuoj pajudės link Vilniaus ir maigau Psiono mygtukus, o tuo pačiu metu galvoje neduoda ramybės nelabai miela ir įkyri kaip vaikas prašantis saldainių mintis „o ką gi aš po velnių galiu parašyti nekompiuterastiško?!“. Nedaug. Labai nedaug. Na, parašyti galima daug, bet vargu ar tai bus kam įdomu. Galima aprašyti, kaip ryte pabudau, nes jau seniai buvo laikas keltis, kaip atsikėliau, kaip aplankiau Perlmonks, kaip… Stop. Perlmonks jau yra kompiuterastiška.
Pati situacija gana keista: štai aš sėdžiu autobuse, rankose, kišenėse ir už diržo turėdamas bent keturis elektroninius prietaisus, iš kurių kiekvienas priverstų viduramžių inkviziciją paskelbti mane jei ne Antikristu, tai bent jau šėtono sugulovu. Sėdžiu ir bandau sumastyti ką nors, kas būtų toli nuo viso to, kas mane supa. Nelengvas darbas. Čia ne Perlinę įpraišką parašyti. Kalbant apie
Perlą, tai vakar kalbėjausi su Juerdu, kuris ką tik parašė ir testuoja perlinį modulį PHP::MySQL, kuris leidžia iš Perlo naudotis MySQL lygiai tokiomis pačiomis funkcijomis kaip ir iš PHP. Turim slaptą planą, kuriuo remiantis reiktų po truputį perrašyti visą PHP Perlu. Na, ne toks jau ir slaptas (o tuo labiau sunku jį pavadint planu), nes tai tik prieš porą dienų
pusiau juokais kilusi idėja. Ach, tiesa, žadėjau nerašyti apie kompiuterastizmą.
Pro langą keičiasi Lietuvos kaimo vaizdai, viena po kitos priešpriešais lekia mašinos, važiuoju į Vilnių. Darau tai kiekvieną savaitgalį, bet šį kartą tai ne sekmadienis, o vasario 16-oji. Ir be to važiuoju į pasimatymą. Žodis „pasimatymas“ man visada atrodė (ir vis dar
atrodo) labai baugus, kažkuo įpareigojantis, kažkaip visada lengviau pasakyti „einu kavos“ ar „einu į kiną“ nei „einu į pasimatymą“. Tad šį kartą irgi turbūt einu ne į pasimatymą, o į susitikimą su pirmoone bei į kiną (pradedu suprasti, kodėl vakarų pasaulis taip mėgsta kad viskas būtų politically correct – neduok dieve, kas nors iš nelabai kruopščiai parinktų žodžių
ištrauks kokią nors potekstę, kuri tau nė nesisapnavo, bet kitiems ji atrodys savaime suprantama). Taigi, einu į kiną. Kalbant apie kiną, šiandien buvau aptikęs labai įdomią svetainę, kurioje aprašomi kino filmuose pažeidžiami fizikos dėsniai (na, žinot, viena iš tų
geekiškų svetainių su daug matematinių formulių, bet, tiesa, juk pažadėjau – nieko kompiuterastiško).
Jeigu rimčiau, tai man šiandien didžiausią įspūdį padarė vieno kompiuterasto dienoraštyje aprašyta Valentino dienos proga gauta atvirutė nuo žmonos, kurios vienoje pusėje parašyta „I want you to treat me like you treat the Internet“, o kitoje – „I want you to spend the whole day with me“. Aš netgi tokios negavau. Tad reikia kažko imtis ir bent ja pabandyti parašyti ką nors nekompiuterastiško. Kaip matot ne kas išėjo :/