Analitiškas gyvenimas
Pastaruoju metu viskas taip pagreitėjo, jog tik spėk dairytis. Dienoraščio pildymas jau seniai tapo atpratimo reikalas, o aplinkui vyksta tiek dalykų, kad senais gerais laikais būtų reikėję kasdien apie porą valandų paskirti jiems aprašyti webloge. Per keletą savaičių pabuvojau ir svečiose šalyse, ir išsilaikiau maklerio licenciją, ir perskaičiau keletą knygų, kurių taip ir neprisiruošiau aprašyti šiame dienoraštyje, ir sužinojau tiek naujų dalykų, kad vargiai juos galiu sutalpinti galvoje, ir atšvenčiau Velykas, ir dar daug daug visko, ko kaip sakydavo senoliai, net į jaučio odą nesurašysi.
Būnant svečioje šalyje labiausiai visgi į mano atmintį įsirėžė žmonės. Ir ne svečios šalies žmonės, o tie, su kuriais toje kelionėje ir buvau. Keturias ar penkias dienas iš eilės bendraudamas su žmonėmis, kurių anksčiau nepažinojai, gali iš jų išmokti daugybę nuostabių dalykų, ir dar kartą sau pasitvirtinti seniai kažkur girdėtą teiginį, jog viskas pasiekiama tik per darbą. Per darbą, kuris dažniausiai būna nuobodus, kurio niekas nenori dirbti, bet kuris galų gale atsiperka su kaupu: atkaklus sėdėjimas bibliotekose ir visko knisimas iki pagrindų dažnai priveda prie lobių, kurių niekas kitas nėra užtikęs.
Dar vienas pastebėjimas iš svečios šalies: man pačiam pasidarė keista, bet dairydamasis po gatves ir supermarketus nejučiomis skaitau reklamas ir prekių etiketes, ieškodamas kompanijų pavadinimų. Radęs kažką pažįstamo, iš karto bandau tai susieti su savo turimomis žiniomis apie tą kompaniją (aha, jie girdėjau stato naują gamyklą kažkur prie jūros, o jų 25 procentus akcijų nusipirko ta ana kompanija iš kitos šalies, kuri labai tikisi, jog šios šalies vyriausybė leis ją privatizuoti – kiti analitikai mano, jog jai nieko neišeis, bet kodėl gi ne). Kartais jausmas būna panašus, lyg atradus didelio voratinklio gijas. Heh, savotiška matrica. ;)