Jeffrey Robinson: The Laundrymen
Į mano rankas patekusi Jeffrey Robinson knyga apie pinigų plovimą „The Laundrymen“ pasakoja apie įvairaus plauko pinigų plovimo būdus, kuriais naudojasi tarptautiniai nusikaltėliai, stengdamiesi legalizuoti savo nešvariu būdu uždirbtas pajamas. Nors ši knyga pačioje pradžioje ir labai užkabina, bet greitai ji man atsibodo, nes pasirodė, jog yra parašyta gana padrikai ir ne taip moksliškai, kaip tikėjausi: autorius aprašinėja nusikaltėlių istorijas, bet jos labai trumputės, tarsi kokio nors amerikoniško 25 minutes trunkančio serialo apie nusikaltėlius serijos. O ir tose istorijose pagrindinis vaidmuo tenka ne pačiam pinigų plovimo mechanizmo atskleidimui, o nusikaltėlių gaudymui. Na, bet vis tiek knygoje galima rasti ne tiek jau mažai informacijos apie tai, kas yra tas pinigų plovimas.
Pinigų plovimas yra nelegaliai uždirbtų pinigų legalizavimas. Didžiausias nelegalių pinigų šaltinis yra narkotikų prekyba, kurioje sukasi šimtai milijonų dolerių. Pats paprasčausias būdas, kaip legalizuoti nešvarius pinigus – nusipirkti laimėjusį loterijos bilietą. Tarkim, reikia išplauti milijoną dolerių: tereikia surasti žmogų, kuris laimėjo milijoną dolerių loterijoje, bet prizo dar neatsiėmė ir jam pasiūlyti už bilietą šiek tiek daugiau nei milijoną. Atsiimdamas loterijos prizą, gauni švarius ir legalius pinigus.
Dažniausiai pinigų plovimas daromas per keletą specialiai tam tikslui įkurtų ofšorinių kompanijų, kurios viena iš kitos perka fiktyvias paslaugas, teikia viena kitai paskolas ir kitokiais būdais tarp savęs „stumdo“ pinigus tol, kol tampa nebeįmanoma atrasti jų tikrosios kilmės. Ofšorinės kompanijos steigiamos tose valstybėse, kuriose veikia lengvatiniai mokesčių režimai, kuriose bankininkai saugo paslaptis ir palankiai priima klientus su didžiuliais grynųjų pinigų maišais. Narkotikų prekyba pasižymi tuo, jog ji vyksta grynais, o sunkiausia pinigų plovėjų darbo dalis yra būtent šių grynųjų įnešimas į bankinę sistemą. Beveik kiekvienoje šalyje bankai turi pranešti atitinkamoms institucijoms apie didelius grynųjų pinigų kiekius, kuriais disponuoja klientas, tad pinigų plovėjai yra labiausiai pažeidžiami šioje savo darbo fazėje. Kai kurie jų samdo ištisas armijas padėjėjų, kurie kasdien į specialias sąskaitas įneša nedideles sumas grynųjų pinigų, kad neatrodytų, jog grynieji dideliais kiekiais plaukia į sąskaitą iš vieno šaltinio. Kai jau pinigai atsiranda bankinėje sistemoje, tereikia juos keliasdešimt kartų perstumdyti per sąskaitas ir jie tampa švarūs, o tada juos galima naudoti kaip tik užsinori.