Henri Fayol: Administravimas – teorija ir praktika
Ką tik pabaigiau skaityti dar vieną vadybos klasiko knygelę. Šį kartą tai Henrio Fayol‘o knyga apie administravimą.
Henris Fayol‘as buvo pirmasis, kuris iškėlė vadybos reikšmę ir svarbą, pastebėdamas, kad kuo aukštesnes pareigas įmonėje užima darbuotojas, tuo jam reikia mažiau specifinių savo specialybės žinių, nes savo darbe jis naudojasi tik savo administraciniais įgūdžiais. Administracija, arba šiais laikais vadinama vadyba, Fayol‘o manymu susideda iš planavimo (planų, strategijos kūrimas), organizavimo (čia įeina hierarchijos įvedimas kompanijoje, atsakomybės padalijimas), koordinavimo (atrodytų, jog Fayol‘o nuomone koordinavimas susideda iš savaitinių gamybinių posėdžių, kuriuose keičiamasi operatyvine informacija ir sustyguojamas skyrių darbas), vadovavimo (nurodymai, ką kam daryti, personalo valdymas, ataskaitų skaitymas) ir kontrolės.
Fayol‘as aprašo ir pagrindinius administravimo principus, kurie šiais laikais atrodo savaime suprantami ir visuotinai priimti. Darbas turi būti padalintas tarp darbuotojų, kad jie galėtų specializuotis, o kiekvieno darbo nedirbtų keli žmonės. Valdžia, kuri suteikiama darbuotojui, turi prilygti atsakomybei, kad nebūtų taip, jog darbuotojas galėtų piktnaudžiauti valdžia už tai neatsakydamas, arba kad darbuotojui nebūtų užkraunamas toks darbas, kuriam darbuotojas neturi pilnų įgaliojimų atlikti. Fayol‘o nuomone, kompanijoje turi vyrauti tam tikra drausmė, kad ji galėtų siekti bendro tikslo. Darbuotojams duodami įsakymai turi būti neprieštaringi, kad nebūtų taip, jog vieną kartą liepiama daryti taip, o kitą – jau anaip. Kompanijoje buri būti ir krypties vienovė, kad visi skyriai ir darbuotojai siektų vieno bendro tikslo. Asmeniniai darbuotojų interesai neturi būti iškelti aukščiau už kompanijos interesus. Darbuotojo atlygis turi būti pakankamas ir kad motyvuotų dirbti (anot Fayol‘o, kartais labiau tinka valandinis užmokestis, o kartais – vienetinis: tai priklauso nuo situacijos). Kompanijoje turi egzistuoti labai aiški hierarchinė vadovų grandinė, kad kiekvienas žmogus būtų atsakingas tik vienam vadovui (matricinės struktūros yra blogis). Bendrovėje turi vyrauti tvarka, vadovai turi būti nešališki ir jie turi stengtis, jog kompanijos personalas būtų kuo stabilesnis – kad kompanijos darbuotojai nesikeistų kas mėnesį.