Tom Peters: Re-imagine!
Nors jau ant mano svetainės staliuko ši knyga guli jau senokai, niekaip neprisiruošiau jos perskaityti. Vieną kartą buvau atsivertęs, bet per daug įkvėpimo iš to negavau, tad nuo to laiko nebuvau jos daugiau palietęs (išskyrus tuos momentus savaitgaliais, kai ateina laikas valyti dulkes). Mažomis dozėmis vartojamas Tom Peters man visai patinka, jis moka priversti susimąstyti ir pagerinti motyvaciją nuversti kalnams, todėl esu pastovus jo internetinio dienoraščio skaitytojas. Bet prisėsti ir paskaityti Re-imagine! buvo per sunku: pirmiausia, dėl neortodoksiško knygos dizaino, kuris labiau tiktų žurnalui, nei knygai (taip, esu per senas tokioms inovacijoms – man knyga turi būti be bereikšmių iliustracijų, skirtingų spalvų fono ir įvairaus dydžio šriftų), ir antra, autoriaus rašymo stiliaus, kuris dažnai artimas entuziazmu trykštančio paauglio minčių srautui, kuris visiškai nevaldomas strakalioja nuo paragrafo link paragrafo, retkarčiais perskrisdamas net į kitą lapo pusę, bet tuoj vėl palikdamas nebaigtą sakinį rymoti prie daugtaškio aptaško žodžius daugybe šauktukų, ir taip, normaliai nepabaigęs minties, paspringsta didžiųjų raidžių santrumpomis: OMFG!
Tiesa, pripratus prie rašymo stiliaus, ši knyga gali būti visai įdomi (bent jau prieš dvidešimt metų rašyta „In Search of Excellence“ man tikrai patiko). Pagrindiniai knygos teiginiai: reikia stengtis būti išskirtiniam, o būti išskirtiniam geriausia įdėjus daugiau darbo (kompanijos turi geriau patenkinti klientą nei konkurentai, darbuotojai turi stengtis dirbti geriau nei kiti, tam kad jie būtų pastebėti), reikia bandyti siekti kuo didesnių tikslų (neblogai turėti ir siekti tikslo pakeisti pasaulį), reikia nenuilstamai ir nuolat tobulėti (asmeninė ženklodara: kurk savo paties prekinį ženklą) bei savo entuziazmu užkrėsti kitus. Beje, didžiąją dalį šių Tom Peters idėjų galima rasti jo webloge: nedidelėmis dozėmis skaityti labai verta.