Philip Carret: the Art of Speculation
Nors ši knyga rašyta dar 1931 metais, joje labai daug tiesos ir naudingų patarimų spekuliantams ir investuotojams. Autorius buvo daugiau žinomas kaip vertės investuotojas, tad ši knyga visgi daugiau apie investavimą, o ne spekuliavimą (arba, kaip išsireiškia pats Philip Carret, „daugiau apie spekuliatyvų investavimą, nei apie spekuliatyvų lošimą“). Knygoje pateikiama ir pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį įmonių balansuose, pelno/nuostolio ataskaitose (kurios, pasirodo, tais gūdžiais laikais net nebuvo privalomos), kiek dėmesio kreipti į makroekonominius rodiklius, verslo šakos perspektyvas ir t.t. Renkantis akcijas investavimui autorius siūlo vengti aukštą dividendinį pajamingumą turinčių kompanijų, o vietoj jų geriau rinktis tas, kurios kol kas moka nedidelius dividendus, bet pastoviai augina pelną, tad ateityje dividendus galės taipogi padidinti. Labiausiai spekuliatyvios akcijos Carret atrodo kasyklų kompanijos, kadangi atspėti kokio nors vario ar aukso kainą ateityje beveik neįmanoma, tad beveik neįmanoma numatyti, ar kompanija bus pelninga. Net jei ir žaliavų kainos juda teigiama linkme, nuo žemės ploto įsigijimo iki kasyklos pastatymo gali praeiti visas dešimtmetis, o spekuliantai tiek ilgai laukti negali.
Dar dvi mintys, kurios galėtų būti pritaikomos šio meto makroekonominei situacijai: kompanijų pelnai dažniausiai būna didžiausi žaliavų kainoms didėjant (nes žaliavų kainos seka padidėjusią paklausą), pelnai mažėja tuo metu, kai žaliavų kainos krenta; kai akcijos brangios, palūkanos didėjančios, o kompanijos uždirba rekordinius pelnus, protingas spekuliantas bent jau pusę savo lėšų turėtų investuoti į trumpiausio laikotarpio iždo vekselius.
Visiškai nesusijęs bonus link: „I’m not 100 percent sure why anyone would want to see their porn in High Definition“. Naujos technologijos kelia naujas įdomias problemas „suaugusiųjų pramogų“ industrijai.