Philip A. Fisher: Common Stocks and Uncommon Profits
Perskaičiau dar vieną klasikinę knygą apie investavimą, tačiau šį kartą ji apie sparčiai augančių bendrovių akcijas. Kadangi esu labiau linkęs ieškoti „vertės“ akcijų, buvo įdomu sužinoti ir kitokio požiūrio logiką.
Knyga rašyta dar tuomet, kai nebuvo atrastas CAPM ir kiti matematiniai vertybinių popierių vertinimo metodai, todėl visoje knygoje nesutiksi nei vienos formulės. Tačiau tai nereiškia, jog skatinama bet kokia kaina pirkti sparčiai augančios kompanijos akcijas. Knygoje pabrėžiama, jog investuotojas turi būti labai gerai susipažinęs su bendrove ir su pramonės šaka, kurioje ta bendrovė veikia. Tam reikia pasikalbėti su daugeliu ekspertų, tiekėjų, klientų, konkurentų. Geriausias būdas susidaryti aiškų vaizdą apie pramonės šaką yra paklausti kokių penkių kompanijų atstovų, ką jie mano apie vienas kitą, kokie konkurentų pliusai ir minusai. Nors daugiausiai knygoje kalbama apie spartaus augimo būtinybę, visgi daugiausiai yra akcentuojama puikios vadovų komandos svarba. Tik puikūs vadovai gali ilgu laikotarpiu užtikrinti spartaus augimo galimybę, be to jie prižiūri kaštus ir taip didina pelno augimo tikimybę. Gera bendrovė yra tokia, kurios pelno marža yra didesnė nei konkurentų, ir, autoriaus teigimu, dažnai labai sunku tikėtis, jog prastesnis konkurentas ims ir staiga pasitemps – būtent todėl rinkos lyderiai biržoje kainuoja santykinai daugiau, bet to nereikėtų bijoti.
Ar pateisinama bet kokia sparčiai augančios kompanijos kaina? Tikriausiai ne, tačiau į kainą reiktų kreipti ne tiek jau daug dėmesio. Dažniausiai kompanijų kaina atspindi investuotojų požiūrį į įmonės perspektyvas, tačiau biržos investuotojai yra labai nekantrūs, todėl įmonei atidarius naują cechą ar paleidus naują produktą, jie tikisi labai greitų rezultatų. Dažniausiai naujas produktas pirmuosius metus generuoja tik kaštus, o jo teigiama įtaka pelnui pradeda reikštis tik po metų-pusantrų. Būtent po metų nuo produkto įvedimo pradžios, akcijų kaina būna nusmukusi itin žemai, nes investuotojai mano, jog vadovai susimovė – tada ir laikas pirkti, savaime suprantama, jeigu visgi pasitiki vadovais ir tavo analizės rodo, jog kompanija nėra praradusi savo spartaus augimo tendencijų.