Marina Lewycka: A Short History of Tractors in Ukrainian
Viena iš knygų, kuri paplonino mano piniginės storį Knygų mugėje – Marinos Levickos, ukrainiečių kilmės britės, novelė „A Short History of Tractors in Ukrainian“. Apie šią knygą teko skaityti neblogų atsiliepimų (vienas jų Economiste), tad užtikęs ją tarp kitų angliškų knygų Humanito skyriuje, nesusilaikiau ir nusipirkau.
Knyga tikrai patiko, ji susiskaitė labai greitai, per du prisėdimus. Knygoje rašoma apie senąją (po antrojo pasaulinio karo) ir naująją (šių laikų) ukrainiečių emigrantų kartą, apie senatvę ir godumą. Pasakojime atskleidžiami skirtingų kartų emigrantų skirtumai, nors visgi giliau pažvelgus pripažįstama, jog ne viskas taip jau ir skirtinga: senosios kartos emigrantai nėra jokie patriotiniai didvyriai, jie tokie patys žmonės, kurie vadovaujasi ekonominiais sumetimais. Žmonės, karo metu persikėlę į vakarus ir ten gyvenantys penkiasdešimt metų, per daug idealizuoja savo tėvynę, o dabartiniai emigrantai piešiami valdomi godumo.
Satyriškai pasakojama ir apie senatvę: vienas pagrindinių herojų, 84 metų senukas, palaidojęs žmoną nusprendžia vesti trisdešimt-kažkelių metų didžiakrūtę ukrainietę, kurios tikslas yra gauti Britanijos pilietybę. Kas iš to išeina, nesunku suvokti, bet kartu tai primena, jog senatvė yra sunkus laikotarpis, net jeigu vaikai ir labai tavimi rūpinasi: juk taip norisi neklausyti jų patarimų ir tvarkyti gyvenimą taip, kaip pats nori. Antra paauglystė.