Zimbabvės akcijų rinka
Gali atrodyti keistai, bet šalis, kurios akcijų indeksas šiemet auga sparčiausiai, yra Zimbabvė (rašo FT Alphaville). Taip, ta pati Zimbabvė, kurios diktatoriškojo prezidento Mugabės ekonominė politika privedė prie neregėtos krizės ir keturženklės infliacijos. Bet infliacija nevisiškai paaiškina tokį spartų akcijų brangimą: nuo metų pradžios Zimbabvės indeksas pakilo aštuonis šimtus procentų, o tai yra tris kartus daugiau nei Zimbabvės dolerio infliacijos rodiklis (nuo pernai metų sausio akcijų indeksas padidėjo kuklius keturis tūkstančius kartų).
Zimbabvės vyriausybė, stengdamasi laikyti galvą virš vandens, spausdina vis daugiau ir daugiau pinigų (juk reikia grąžinti vis didėjančias skolas), o šie pinigai dažniausiai nusėda turbūt lengviausiai prieinamuose instrumentuose, kurie saugo nuo infliacijos — akcijose. Indėlių palūkanos bankuose yra žymiai mažesnės nei infliacija, į valstybines obligacijas investuoti gali tik savižudžiai, užsienio valiutos nusipirkti beveik neįmanoma. Nors FT nieko nemini apie nekilnojamą turtą, bet vertėtų prisiminti, jog krizę Zimbabvėje prieš kelis metus sukėlė būtent Mugabės idėja iš baltųjų atimti žemę ir padalinti ją juodiesiems, tad tikriausiai šalyje nekilnojamo turto investicijos laikomos gana rizikingomis dėl nuosavybės teisių neapibrėžtumo. To pasėkmė yra neregėtas akcijų kainų augimas. Kartais akcijų kainų svyravimus gali sukelti ne vien fundamentalūs faktoriai, susiję su įmonių pelnais ar ekonomikos augimu, bet ir monetarinės politikos sprendimai. Nors šis pavyzdys gana ekstremalus, bet visgi verčia susimąstyti, kokia dalimi pastaruosius kelis dešimtmečius vakaruose vyravusi akcijų kainų didėjimo tendencija buvo nulemta bendro pinigų kiekio didėjimo (likvidumo).