N.Roubini: Rusijos rublio laukia devalvacija
Nuo finansinės krizės pradžios Rusija pirmadienį tapo pirma G8 šalimi, kurios kredito reitingas buvo sumažintas. Kredito reitingų agentūra Standard & Poor‘s sumažino Rusijos reitingą nuo BBB+ iki BBB, nes mato padidėjusias grėsmes dėl žemų naftos kainų ir investuotojų traukimosi iš rublinių investicijų, kurios stipriai apkarpė Rusijos užsienio valiutos atsargas: pastarosios sumažėjo nuo 583 mlrd. dolerių rugpjūtį iki 455 mlrd. dolerių šiuo metu. Taipogi, Rusijos bankinė sistema priklausoma nuo užsienio finansavimo, tad valstybei teks išleisti apie 200 milijardų dolerių jai gelbėti. Kredito reitingo perspektyva palikta neigiama, tad kredito reitingai tikriausiai bus ir toliau mažinami ateityje.
O dar prieš šešis mėnesius naftos kainos buvo virš 140 dolerių už barelį, Rusijos ekonomika augo 8%, užsienio valiutos rezervai vis didėjo, ir buvo galima tikėtis, jog rublio stabilumas, bent jau artimiausiu laiku, garantuotas. Rusija irgi, atrodo, jautė savo galią ir nebijojo jos parodyti – konfliktas su Gruzija tik vienas iš pavyzdžių. Bet dabar viskas apsivertė aukštyn kojom. Kitais metais Rusijos ekonomika, Pasaulio Banko prognozėmis, augs tik 3% (nors kai kurie vietiniai analitikai tikisi net 2% ekonomikos susitraukimo).
Iki lapkričio mėnesio Rusijos centrinis bankas palaikė stabilų rublio kursą: jis buvo beveik surištas su dolerio (55%) ir euro (45%) krepšeliu. Bet naftos kainoms stipriai nukritus, ir einamosios sąskaitos problemoms didėjant, aišku, jog rublis tapo per daug stiprus ir turėtų būti nuvertintas. Pastaruoju metu centrinis bankas kas savaitę rublio kursą sumažina apie vienu procentu, bet Roubini teigia, jog tokia politika prie gero neveda – reikalingi žymiai ryžtingesni žingsniai (tokios pačios nuomonės laikosi ir Lars Rasmussen iš Danske)
Centrinio banko neryžtingumas gali būti paaiškintas keliais būdais: Rusijos kompanijos ir bankai turi daug skolų užsienio valiuta, tad stiprus rublio nuvertėjimas išeitų ne į naudą; bankų indėlininkai skubėtų atsiimti pinigus, jeigu suuostų, jog kilo grėsmė rublio devalvacijai (Rusijos indėlininkams tai labai pažįstama: jie prarado pinigus 1990-aisiais, griuvus Sovietų Sąjungai, ir 1998-aisiais, per Rusijos krizę); o be to, Putinas stiprų rublį siejo su Rusijos atsigavimu ir tvirtybe. Tačiau dėl padidėjusios politinės rizikos (dėl Gruzijos konflikto) bei vėliau sekusio bendro kapitalo pasitraukimo iš besivystančių rinkų, centrinis bankas turi imtis veiksmų, nes jo rezervai jau sumažėjo ketvirtadaliu. Kol kas valiutai nebuvo leista itin nuvertėti, o kapitalo srautai nebuvo apriboti – jie buvo finansuojami rezervais. Vietinės palūkanų normos irgi nebuvo pakilusios į stratosferą – rinkoje buvo palaikomas likvidumas, mat didelės palūkanų normos įvestų valstybę į recesiją. Bet jei niekas nebus daroma, valiutos rezervai pasibaigs (arba bus pradėta tikėti, jog jų nebeužteks), kapitalo srautai iš Rusijos dar padidės, vietos gyventojai skubės keisti rublius į dolerius, padidės palūkanos (kad kompensuoti devalvacijos riziką) ir padėtis taps nekontroliuojama. Palaipsniui mažinti rublio kursą irgi nėra geras sprendimas, kadangi ekonomikoje sukuriami tolimesni devalvacijos lūkesčiai. Vienintelis šansas – netikėtai sumažinti rublio kursą kokiais 25%, ir šį naująjį kursą ginti valiutos rezervais. Tikėtina, jog tai turėtų sustabdyti tolimesnės devalvacijos lūkesčius, mat prie tokio kurso rublis nebebūtų pervertintas, o valiutos rezervų jam ginti būti pakankamai daug. Jeigu tik šiai devalvacijai užteks ryžto.