Raudonojo rugsėjo fenomenas
Vakar Wall Street Journal išspausdino įdomų straipsnį apie rugsėjo fenomeną: būtent nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos akcijų rinkose dažniausiai fiksuojamas kainų kritimas. Rugsėjo mėnesį atsitiko daug blogų dalykų: pernai šį mėnesį žlugo Lehman Brothers bankas; 2002-aisiais būtent rugsėjį meškų rinka metėsi link naujų žemumų; 1998-ųjų finansų krizė prasidėjo rugpjūtį, bet užtruko keletą mėnesių; nors garsusis 1987-ųjų metų rinkos krachas įvyko spalį, bet akcijos pradėjo pigti rugpjūčio pabaigoje, lygiai kaip ir 1929-ųjų rinkos griūties metu. Per didžiąją depresiją akcijos smarkiausiai pigo 1930-ųjų rugsėjį. Rugsėjo vienuolikta aišku įvyko irgi rugsėjį. 1907-ųjų panika? Ne visai rugsėjį – ji įvyko spalį, bet užtat 1873-ųjų panika buvo rugsėjį. JAV rinkos investuotojai nuo 1926 metų vidutiniškai per rugsėjį praranda apie 1 procentą investicijų vertės, ir tai yra vienintelis mėnuo su vidutine neigiama grąža.
Šis efektas pastebimas ne vien JAV: žvelgiant į 200 metų istoriją, 15 iš 18 rinkų rugsėjis investuotojams nešdavo nuostolius. Ir nors nemaža dalis nuostolių buvo patirta per rinkų panikas, net eliminavus jų įtaką, investuotojai vidutiniškai vis tiek per rugsėjį pinigų neuždirbdavo.
Niekas negali paaiškinti, kodėl rugsėjis toks nesėkmingas investuotojams: gal būt tai galima paaiškinti vien tik atsitiktinumu. Anksčiau tai gal būt būtų galima paaiškinti tuo, jog maždaug tuo metu nuimamas derlius, ir bankai pinigus permeta jo supirkimui, bet tokia teorija vargu ar skamba įtikinamai šiais laikais. Vieno mokslinio darbo autorius teigia, jog tiesiog dienoms pradėjus trumpėti investuotojai tampa atsargesni, vengia rizikos, tad yra labiau linkę parduoti akcijas, o tai sukelia jų nuosmukį.
Beje, Lietuvoje šio „raudonojo rugsėjo“ fenomeno nėra, mes krentame tik spalį. Bet kai krentame, tai labai ryškiai: vidutinis OMXV indekso nuosmukis spalio mėnesiais nuo 2000-ųjų buvo 4,16 procento (paspaudus ant grafiko galite rasti visus detalesnius skaičiavimus).