Kinijos nekilnojamas turtas – burbulas?
Apie Kiniją nedaug ką suprantu. Šalis auga stebėtinais tempais, o daugelis investuotojų tiki, jog nepraeis nei ketvirtis amžiaus ir ji taps didžiausia ekonomika pasaulyje. Net ir skeptiškai į Kinijos perspektyvas žiūrintys neretai pakeičia savo nuomonę, jeigu tik gauna galimybę apsilankyti ir savo akimis įsitikinti Kinijos progresu. Bet kadangi Kinijoje nesu buvęs, tai kartais leidžiu sau suabejoti šios šalies perspektyvomis.
Vakar užtikau neblogą investuotojo Jim Chanos interviu (galima rasti ir interviu stenogramą) apie Kinijos nekilnojamo turto kainų burbulą. Jis teigia, jog Kinijos nekilnojamo turto kainos negali toliau vis kilti, mat jau dabar statybos kaštai siekia apie 3-4 tūkstančius litų kvadratui, kai tuo tarpu vidutinė mėnesinė kino alga tėra 800 litų (Šanchajaus vidurkis – 1,2 tūkstančio litų, t.y. du kart mažesnis nei Vilniaus). Jim Chanos prognozuoja, jog nustojus brangti butams, Kinijos ekonomiką turėtų ištikti gili krizė, nes jau dabar 50-60 procentų bendrojo vidaus produkto sukuriama su nekilnojamu turtu susijusiuose sektoriuose.
Prie tos pačios temos, už akių vakar užkliuvo naujiena apie tai, jog East Capital perka nekilnojamo turto vystymo kompaniją Kinijoje. Investuotojų apetitas kol kas nemažėja.