Džonatano Svifto pasižadėjimai sau senatvėje
Vasario mėnesį knygų klube skaitysime Džonatano Svifto „Guliverio keliones“, tad ta proga skaitau jo laiškus ir užrašus. 1699 metais, būdamas 32 metų amžiaus, jis sudarė pasižadėjimų sau sąrašą. Beveik po kiekvienu punktu ir aš pasirašyčiau (išskyrus tą, kur kalbama apie vaikus).
Kai aš būsiu senas:
- Nesituoksiu su jauna moterimi
- Neieškosiu jaunuomenės kompanijos, nebent jiems patiems to tikrai norėtųsi
- Nebūsiu irzlus, surūgęs ar įtarus
- Neniekinsiu tuometinių manierų, juokų, madų, žmonių, karų ir t.t.
- Nemėgsiu vaikų ir jų lengvai neprisileisiu
- Nepasakosiu tų pačių istorijų jau jas ne kartą girdėjusiems
- Nebūsiu kitiems pavydus, netrokšiu jų daiktų
- Neapleisiu tvarkos ir švaros, kad netapčiau šlykščiu
- Nebūsiu per daug griežtas jaunimui, atlaidžiai žiūrėsiu į jų jaunystės kvailystes, klaidas ir silpnybes
- Neklausysiu ir nekreipsiu dėmesio į piktų tarnų paskalas ir ilgus liežuvius
- Nenumosiu ranka į kitų žmonių patarimus, tačiau neteiksiu jų pats tiems, kas jų neprašo
- Turėsiu gerų draugų, kurie man praneš, kada aš nebesilaikau šių nuostatų, kad galėčiau pasitaisyti
- Daug nekalbėsiu, ypač apie save
- Nesigirsiu savo jaunystės grožiu, galia, moterų meile ir t.t.
- Neklausysiu pagyrų ir neįsivaizduosiu, kad mane gali įsimylėti jauna moteris. Vengsiu ir saugosiuos tų, kurioms rūpi tik palikimas.
- Nebūsiu užsispyręs ir neabejojantis
- Nesistengsiu laikytis absoliučiai visų šių taisyklių, bijodamas, kad tada nesilaikysiu nei vienos.
Žymės: