Ką sužinojau žmonai pirkdamas XVIII amžiaus knygą apie gėles
- 1771 metais leistos knygos yra beveik pigesnės, nei leistos 2023-aisiais (£35). Paveiksliukai ne tokie gražūs, bet viršeliai iš tikros odos. Tiesa, odai reikia atnaujinimo.
- Apklausus penkis kurjerius, vienos knygos transportavimas iš Didžiosios Britanijos gali kainuoti nuo £30 iki… £230!
- XVIII amžiaus anglų kalba yra lengviau įskaitoma nei XX amžiaus pradžios lietuvių kalba. Kažkaip maždaug šimto metų senumo lietuviškas knygas skaityti sunkiau nei 250 metų senumo angliškas – nežinomų žodžių beveik nepasitaiko, ko nepasakysi apie lietuvišką tekstą (tuometinėje lietuvių kalboje daug daugiau džiazo, iki galo ji dar nebuvo norminė)
- Žmonai labiausiai patinka pelargonijos, rožės ir jurginai. Su knyga prašauta nemenkai, nes pasirodo, jog jurginų 1771 metais Europoje dar net nebuvo (atvežti tik pačioje XVIII amžiaus pabaigoje), o pelargonijų knygoje pradžioje irgi nepavyko rasti, nors Europoje jas atvežė lyg XVII amžiuje ir jos turėjo jau tuo metu būti populiarios darželių gėlės. Linėjus jas suklasifikavo kartu su snapučiais, tad niekas kone penkiasdešimt metų nedrįso su juo ginčytis. Galų gale radau jų aprašymus: sugrupuota, lyg tai būtų Pietų Afrikoje augančių snapučių rūšis.
- Skaitant tokią seną knygą kažkiek gali pajausti to meto pasaulį: XVIII amžiaus antroje pusėje jau yra botanikos sodai, sodai veisiami dėl grožio, egzistuoja medelynai ir augalų parduotuvės (neretai rašoma, kad va, šią veislę dažniausiai galima įsigyti specializuotuose ūkiuose, kurie jas daugina – auginti iš sėklų sudėtinga, lengviau tiesiog nusipirkti ūglius). Prieskoninės žolės irgi nebe jokia egzotika, viskas auga arba soduose, šiltnamiuose, arba tiesiog galima įsigyti turguje. Daug dėmesio skiriama sodų estetikai (šita veislė mėgsta lipti aukštyn kaip vijoklis, jei nebus kur lipt, tai bus negražu, nes šakos išsidraikys pažeme).
- Kiek keista skaityti, kad kažkuri rūšis auga Britanijai priklausančiame Merilende arba Virdžinijoje. JAV dar tuo metu nebuvo.
- Nebuvau apie tai pagalvojęs, bet didysis susidomėjimas botanika bei gamta prasidėjo dar tik labai neseniai: Linėjaus klasifikacija atsirado tik 1735 metais (praėjo tik 36 metai iki mano pirktos knygos išleidimo), Darvino kelionė vyko tik 1830-aisiais. Dauguma “senų“ gėlių veislių buvo išvestos tik prieš kokius 150 metų, karalienės Viktorijos laikais.
- Senų knygų kvapas galėtų būti mano kvepalai.
Žymės: