Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta: „Mažasis o. Seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“
Manau, tai viena iš labiausiai išpopuliarėjusių neseniai išleistų mokslinių monografijų Lietuvoje. Daug kas minėjo recenzijose, apie ją nemažai kur buvo rašoma, ir tai galima suprasti, nes tema – viliojanti ir pikantiška, tad kaip gi smalsumas nenugalės.
Perskaičius knygą nemažai ką sužinojau – visgi rašoma apie mano tėvų kartą, kurioje intymūs dalykai buvo tabu, tad apie tai informacijos ne kažinkiek. Turbūt įdomiausias buvo pirmasis skyrius apie kūno nuogumo ir erotikos vaizdavimą tuometinėje žiniasklaidoje: kas buvo leidžiama, kur buvo ribos, kaip jos kito. Kontrastas su vakarų pasauliu labai aiškus. Antra ir trečia dalys baisiai nuobodžios ir tiek užveltos diskursais bei naratyvais, kad labai pradedi abejoti, ar pats rašytojas čia pats supranta, ką jis rašo. Nejuokauju, viename puslapyje žodį „diskursas“ suskaičiavau gal 10 kartų. Nežinau, ar čia noras apie intymius dalykus kalbėti „moksline“ kalba, kad nebūtų taip gėda, ar tiesiog mokslininkų įprotis kalbėti taip suveltai, kad tik kitas mokslininkas jį galėtų suprasti (ir kritikuoti). Labiau linkčiau prie antrojo varianto, nes ne vienoje šiuolaikinėje monografijoje perdėtai sureikšminta mokslinė kalba dominuoja, kaip kad dar prieš kokį dešimtmetį dominavo šabloninis disertacijos turinys: pirma įvadas apie tikslą ir darbo reikšmę, literatūros apžvalga, dėstymas, išvados, nelabai prie temos tikę priedai. Palyginimui skaityti užsienio mokslinius darbus yra vienas malonumas.
Įvertinčiau 3.5 iš 5.