Dar vieno analitiko svetainė

Johan Huizinga – „Viduramžių ruduo“

Prieš maždaug šimtą metų parašyta knyga apie viduramžių žmogų, jo mąstymą ir vidinį pasaulį išlieka įdomi ir šiandien. Tai ne visai mokslinis kūrinys, bet arti jo: Johan Huizinga buvo kultūros istorijos pradininkas, giliai domėjosi Burgundijos, Prancūzijos, Nyderlandų viduramžių kultūra, tad ir viduramžių kūrinių citatų ir nuorodų knygoje yra daugiau nei tūkstantis. Nepaisant to, knygos kalba išlieka paprasta ir prieinama plačiam skaitytojų ratui, ne vien mokslininkais, teksto neužgožia vien tik išnašos. Iš dalies dėl to labai mėgstu senesnių mokslininkų traktatus: jie gana paprasta kalba moka išreikšti savo mintis, neužveldami visko „naratyvais“ ir kitokiais moksliniais terminais.

Viduramžiai anaiptol ne kokie tamsieji amžiai: viduramžių žmogus turėjo aiškią pasaulėžiūrą, estetinį suvokimą. Viskas, kas žvilga ir blizga – jam labai gražu, tuščias paviršius be ornamento – neišbaigtas darbas, rėžiantis akį. Kartu labai tikima spektakliu, pompastika, tikėjimai ir stebuklai yra neatsiejama kasdienybės dalis. Kitaip tariant, viduramžių žmogus labai gerai geba įsijausti, susijaudinti, yra neabejingas reginiui. Kadangi apšvietos amžius ir renesansas dar nepasirodęs, tai daug kas suprantama per jausmus, o ne per racionalią logiką ar protą.

Keletą žodžių būtina pasakyti ir apie neįprastą „Aukso žuvų“ leidyklos „Viduramžių rudens“ leidimą. Šiame leidime tekstas spausdintas prisilaikant senų šriftų taisyklių: naudojamos „st“ ir „c͏h“ ligatūros¹, paragrafai baigiami ¶ ženklu ir nepradedami iš naujos eilutės, citatos bei italic tekstas rašomas raudonu šriftu². Knygos įrišimas irgi visai kitoks nei įprastas, sakoma, kad jis tinka tiems, kas knygą laiko viena ranka, man neegistuojanti nugarėlė netrukdo knygos perversti į kitą pusę: nebūtina matyti dviejų puslapių vienu metu, vaizdas panašus kaip elektroninėje skaityklėje, kai prieš akis tik vienas puslapis. Bet tai veikia tik iki pusės knygos, peržengus vidurį skaitymas tampa labai nepatogus ir leidėją mintyse pradedi keiksnoti. Ne visos inovacijos pasiteisina.