Ne viskas yra apie pelną
Per šias kelias dienas akys ir ausys užkliuvo už dviejų istorijų. Pirmoje buvo kalbinamas kažkoks JAV verslininkas, kuris gamina limonadą, ir jo vis klausia, kodėl niekada nekeli savo gaminamo gėrimo kainos virš vieno dolerio už buteliuką. O tas sako, kad visai nėra tikslo kuo daugiau uždirbti – norisi, kad mano limonadu mėgautųsi kuo daugiau žmonių, maksimizuoju jų geras emocijas, o ne savo pelną. Cinikas pagalvotų, kad tiesiog tokia rinkos situacija – padidinęs kainą būsi nukonkuruotas, ir gal net šis cinikas ir teisus.
Antrą istoriją išgirdau per BBC radiją. Buvo kalbama apie kažkokią muzikos žvaigždę, kuri vis rengia nemokamus koncertus miesto gatvėse ir aikštėse, nes taip grojant publikos reakcija būna nuoširdesnė – jie nieko nemokėjo, tad ir nieko nesitiki, nieko neinvestavo, tad ir nesijaučia įsipareigoję linksmintis, visos reakcijos tik spontaniškos ir tikros.
Dar prieš kokį dešimtmetį abi šios istorijos man būtų pasirodę ganėtinai kvailos. Išsvaistytos galimybės uždirbti daugiau pinigų, taip kaip mus mokė per ekonomikos paskaitas. Pamenu, kokiais 2007-aisiais, būdamas jaunas kvailys vienos bendrovės vadovų irgi klausinėjau, kodėl jie nekelia savo produkcijos kainų, kai jų gaminių užsakovai laukia po pusmetį ar ilgiau. Dabar suprantu, kad ne viskas kainoje ir pelne.
Žymiai svarbiau, kai tau tiesiog patinka daryti tai, ką darai.