Pasivaikščiojimas po Pavilnį su Norbertu Černiausku
Vakar kartu su draugais (ir su vežimėlyje sėdinčiu, bet labai norinčiu visur praktikuotis naujai išmoktą vaikščiojimo įgūdį sūnumi) dalyvavau istoriko Norberto Černiausko vedamame pasivaikščiojime po Pavilnį. Buvo labai įdomu, nes kalbėta ne tiek apie konkrečias detales, bet apie patį gyvenimą Pavilnyje, jo identitetą. Pats Pavilnys nuo seno buvo labiausiai žinomas kaip kalnuotų miškų kraštas. Čia mėgo rinktis slaptosios studentų organizacijos (Filaretai, Filomatai, Šubravcai), jiems gūdžios tų vietų girios priminė idealizuotą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį. Skaityti toliau…
Richard de Bury - „Philobiblon“
Dar 1345 metais vyskupas Richard de Bury, pats žymiausias to meto knygų mylėtojas, parašė savotišką testamentą ir himną knygoms, kuris tapo ir pirmąja knyga apie knygų kolekcionavimą, bibliotekininkystę bei meilę knygoms. Ir pavadinimas jos atitinkamas: „Philobiblon“, kaip Domas Kaunas verčia – „knygmylystė“, arba apie meilę knygoms. Neilgas, gal tik šešiasdešimties puslapių tekstas, bet tiesiog permirkęs pagarba knygoms. 2001 metais Lietuvos bibliofilų rūpesčiu šią knygą pirmą kartą lietuviškai (kartu su lotynišku tekstu) išleido „Baltos lankos“. Skaityti toliau…
Ingrida Jakūbavičienė - „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė.“
Labai daug iš knygos nesitikėjau, tad ji atitiko lūkesčius. Norintiems sužinoti apie tarpukario Lietuvos gyvenimą bei buitį ši knyga gali būti visai įdomi, bet man pritrūko gilesnio prezidentienės bei premjerienės politikos vertinimo, pasiknaisiojimo, ar tikrai jos buvo laikomos pilkaisiais kardinolais, kurie laikė savo vyrus savo gniaužtuose. Knygoje panaudota daug šaltinių, bet visi jie labai vienpusiai, cituojami tik Smetonų šeimos draugai ir artimieji, kurie, savaime suprantama, turėjo gal ne visai objektyvų vaizdą. Skaityti toliau…
Kryžiažodžio duomenų iššūkis su chatGPT
Vasaros pradžioje Valstybės Duomenų Agentūra (Statistikos departamentas) paskelbė visai smagią užduotį duomenų analitikams ir programuotojams: reikėjo išspręsti kryžiažodį, kurį sudaro vien tik Lietuvos upių bei upelių pavadinimai. Užduotis man kelias dienas neišėjo iš galvos, tad trečią dieną prie jos prisėdau ir per maždaug pusantros valandos turėjau sprendimą, rašytą pitonu. Kitas kolega irgi ja susidomėjo, ir taip pat per kelias valandas atrado sprendimą. Beje, man pasirodė, kad gana originaliu būdu, vien SQL pagalba, 10 kartų jungiant galimų žodžių lentelę su savimi žodžių susikirtimuose. Skaityti toliau…
William Dalrymple - „From the Holy Mountain“
Pamenu, kad kai lankiausi Jeruzalėje, vienas iš ryškiausių to švento miesto įspūdžių buvo krikščionių įvairovė. Užaugęs Lietuvoje lyg ir supranti, kad yra visokių protestantų bei evangelikų atmainų, bet vis tiek jauti Romos Katalikų bažnyčios didybę, jautiesi didžiausios religinės konfesijos nariu. O vat nuvažiuoji į Jeruzalę – ir ten katalikai visai nesvarbūs: užtat daug ortodoksų, graikų, rusų, sirų, koptų, armėnų, gruzinų ir dar keistesnių krikščionių, ir visi jie atrodo žymiai svarbesni, senesni, autentiškesni. Skaityti toliau…
Johan Huizinga – „Viduramžių ruduo“
Prieš maždaug šimtą metų parašyta knyga apie viduramžių žmogų, jo mąstymą ir vidinį pasaulį išlieka įdomi ir šiandien. Tai ne visai mokslinis kūrinys, bet arti jo: Johan Huizinga buvo kultūros istorijos pradininkas, giliai domėjosi Burgundijos, Prancūzijos, Nyderlandų viduramžių kultūra, tad ir viduramžių kūrinių citatų ir nuorodų knygoje yra daugiau nei tūkstantis. Nepaisant to, knygos kalba išlieka paprasta ir prieinama plačiam skaitytojų ratui, ne vien mokslininkais, teksto neužgožia vien tik išnašos. Iš dalies dėl to labai mėgstu senesnių mokslininkų traktatus: jie gana paprasta kalba moka išreikšti savo mintis, neužveldami visko „naratyvais“ ir kitokiais moksliniais terminais. Skaityti toliau…
Kintanti lietuvių kalba Jono evangelijoje
Kadangi turiu nemažai lietuviškų Biblijų, kilo mintis pažiūrėti, kaip keitėsi jos tekstas. Štai kaip pirmasis Jono evangelijos sakinys atrodo skirtinguose mano turimuose Biblijos leidimuose. Metai Vertėjas Tekstas 1660 Chylinskis (transkribuota) And pradʒioσ buwo ʒodiσ ó (taσ) ʒodiσ buwo Diewiep, ir Diewu buwo (anσ) ʒodiσ. 1816 Giedraitis Isz pradzios buwo z̓odis , o z̓odis buwo pas Diewa , o Diewu buwo z̓odis. 1844 Rėza Iß pradʒ́iôs buwo ʒ́odis, o tas ʒ́odis buwo Diewiep , o Diewas buwo tas ʒ́odis. Skaityti toliau…
Gilgamešo epas
Gilgamešo epą esu skaitęs dešimtoje klasėje, pamenu, kad jį nagrinėjome per literatūros pamokas, kartu su Jobo knyga bei Giesmių giesme. Tuo metu jis labai didelio įspūdžio nepaliko, labiau stebėjomės tokiu atviru erotiniu (o gal net pornografiniu, jeigu prisiminsime, kad skaitytojas tuo metu buvo paauglystės hormonų kamuojamas jaunuolis) Giesmių giesmės tekstu bei egzistencinėmis Jobo kančiomis. Apie Jobą net rašiau pagrindinės mokyklos baigiamąjį egzaminą. Gilgamešas buvo tik toks pasakų veikėjas. Ėjo, kartu su draugu kažką nukovė, po to kažkaip nepasisekė, plaukė pomirtiniame pasaulyje, kažkas apie pasaulio tvaną. Skaityti toliau…
Dainų šventė 2024
Praėjusi savaitė Vilniuje buvo šimtmečio Dainų šventės savaitė: visa standartinė rutina buvo sujaukta repeticijų ir lankymosi pačiuose Dainų šventės renginiuose. Pirmą kartą šventėje, Ansamblių vakare, šoko ir dukra Julija. Pats pirmą kartą dainų šventėje lankiausi prieš 10 metų, 2014-aisiais. Tuo metu, gal tai buvo kiek neįprastas man renginys, bet nuo to laiko stengiuosi jų nebepraleisti. Ne tai, kad labai domiuosi folkloru (nors dukrai šokant tautinius šokius, nuo to nelabai pabėgsi), bet iš tiesų dainų šventės yra labai geri ir smagūs renginiai – ypač matant tiek daug plačių šypsenų jų dalyvių veiduose. Skaityti toliau…
Gabija Grušaitė - „Grybo sapnas“
Pradžiai apie tai, kas patiko. Patiko distopinė Neringa 2051-aisiais, ten yra įdomių ir originalių idėjų, net jei ir ne viskam būčiau likęs pritarti. Ypač užskaitau kormoranų išvaizdos dronus, jie turėtų būti įrašyti į Neringos nacionalinio parko reikalavimus. Labai patiko knygos įrišimas ir dėmesys detalėms, ir net ne dėl rausvų siūlų, kuriais įrišta knyga ar melsvo viršelio: retai kada rankoje laikau tokią patogaus formato knygą su tvarkingu maketavimu ir šriftais. Labai užskaitau. Skaityti toliau…