Rusija ruošiasi skolintis
Kaip viskas per pastaruosius metus pasikeitė! Jei po 1998-ųjų metų Rusijos krizės Vladimiro Putino vadovaujamas Kremlius laikė prioritetu kuo greičiau grąžinti visas Rusijos skolas – Rusijai būti kažkam skolingai buvo laikoma vos ne gėdos ženklu – tai, atrodo, šis požiūris keičiasi. Vakar finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, jog jau kitais metais Rusija norėtų tarptautinėse kredito rinkose išleisti euroobligacijų emisiją ir pasiskolinti 5 milijardus JAV dolerių. Anot jo, visai ne todėl, jog reikia pinigų biudžeto deficitui padengti, o tam, kad Rusijos įmonės galėtų lengviau skolintis toje pačioje euroobligacijų rinkoje. Skaityti toliau…
A.Kubilius stebi JAV akcijų rinką
BNS šiandien cituoja apie ekonomikos krizės dugnų ieškantį premjerą A.Kubilių, kuris teigia, jog „Vis dar pozityvių signalų apie ekonomikos perspektyvų pagerėjimą nėra tiek daug, kad galėtume pasakyti, jog dugnas yra pasiektas“. Už mano akių užkliuvo tolimesnė citata: A.Kubilius prisipažino, kad pastaruoju metu stebi pirmiausiai, kaip prognozuoja ekspertai, turinčių atsigauti JAV akcijų rinką. Anot Vyriausybės vadovo, dabar JAV akcijų rinkoje pastebimi stabilizavimosi ženklai, tačiau ne ilgalaikė tendencija. Nuotaikos akcijų rinkose keičiasi vos ne kas dieną: per pastarąją krizę jos jau ne kartą buvo pratryškusios optimizmu, kai tik būdavo paskelbtas koks nors naujas eilinis ekonomikos gelbėjimo planas. Skaityti toliau…
George Soros: New Paradigm for Financial Markets
Ši George Soros knyga – tai „Alchemy of Finance“ tęsinys, rašytas 2008 metų kovo mėnesį. Jos tikslas: parodyti, jog Soroso refleksyvumo teorija iš tiesų sugebėjo numatyti, jog nekilnojamo turto burbulas JAV baigsis didžiuliu sisteminiu nuosmukiu. Negana to, Sorosas įžvelgia du burbulus: vienas yra jau minėtas refleksyvusis nekilnojamo turto kainų burbulas (augant NT kainoms, galima daugiau skolintis, o daugiau skolinantis, auga NT kainos), o antrasis yra žymiai didesnis „superburbulas“, kuris pagrįstas nuomone, jog ekonomikai susidūrus su problemomis, ją galima grąžinti į augimo kelią daugiau pasiskolinant ir didinant pinigų bazę. Skaityti toliau…
RSS problemos
Kai kuriems skaitytojams, kurie seka mano tinklaraštį per RSS, atsirado šiokia tokia problemėlė: jau kelios dienos jie nebegauna naujų įrašų. Atsekiau, jog nepatogumai kyla tik tiems, kurie yra užsisakę RSS dar labai senu adresu http://moxliukas.esu.as/index.pl?id=rss. Problemos sprendimas paprastas: pakeiskite RSS prenumeratos adresą į http://petras.kudaras.lt/feed/ Atsiprašau už trikdžius ; )
Dave Hitz: How to Castrate a Bull
Puiki trumpa, juokinga, bei įžvalgi knyga apie vadybą (ir šiek tiek apie raguočių priežiūrą). Dave Hitz joje pasakoja apie kompanijos NetApp, kuri užsiima duomenų saugojimo sprendimais, kūrimą ir evoliuciją, nors joje galima rasti ir visiškai nesusijusių su šios kompanijos istorija pasakojimų: tiesiog smagi minčių ir pamąstymų mišrainė, kurią gardžiai galima „suvalgyti“ per keletą valandų. Ypač man buvo įdomu paskaityti apie itin spartaus kompanijos NetApp augimo laikus: keletą metų iš eilės padvigubėjančią kompaniją nelengva suvaldyti. Skaityti toliau…
Kainų įstatymo pakeitimai
Seimas moka nustebinti. Šiandien priimtas tokio turinio įstatymo pataisos projektas: Įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 15 procentų produkto įsigijimo kainos, mažmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 procentų produkto įsigijimo kainos. Už maisto produktus atsiskaitoma įstatymų nustatyta tvarka. Šios nuostatos netaikomos tabako ir alkoholio gaminiams. Už šio straipsnio pažeidimą ruošiamasi bausti nemenkai: Skaityti toliau…
Greitesnis valstybės bankrotas – trumpesnis kelias į sėkmę?
Šiandien užtikau gana įdomią Bedlam Asset Management ruoštą apžvalgą apie valstybių bankrotus. Viena iš ne tokių intuityvių įžvalgų, kuri privertė pamąstyti, teigia, jog kuo greičiau su finansiniais sunkumais susidurianti valstybė bankrutuoja, tuo jai geriau ateityje (t.y. priešingai, nei kad iki šiol galvojau – valstybės bankrotas pasirodo neužtraukia didelės stigmos). Apžvalgoje rašoma, jog tos valstybės, kurios iš paskutiniųjų stengiasi grąžinti skolas užsienio kreditoriams ilguoju laikotarpiu nuo krizių nukenčia daugiau nei tos, kurios greičiau pasiduoda ir paskelbia bankrotą ar skolų restruktūrizavimą. Skaityti toliau…
Howard Schultz: Kava su meile
Dar viena knyga apie kavinių tinklo kūrimą, šį kart apie didžiausią iš jų – Starbucks (prieš pusantrų metų teko skaityti knygą apie Coffee Republic tinklo kūrimą: ji man pasirodė labiau įkvepianti). Sakau „dar viena knyga“, nes kažkaip ji neužkabino, joje taip ir neradau tos svarbios visa nustelbiančios idėjos ar išminties perlų, kuriuos norėtųsi cituoti ir dalintis su kitais. Nors pats Starbucks tinklas visgi pakankamai išskirtinis, pastatytas ant tvirtų vertybių: aistra kavai ir viskam, kas susiję su šia „coffee experience“. Skaityti toliau…
Henrikas Daktaras: Išlikt žmogumi. Autobiografija.
Prieš kelias dienas į mano rankas pakliuvo Henriko Daktaro autobiografija pavadinimu „Išlikt žmogumi“. Net nepamenu, kokiais keliais gavau nuorodą į jos elektroninę versiją (tikriausiai reikia dėkoti kažkam iš Twitter draugų). Įnikau ją skaityti, nes Henrikas Daktaras tikrai turi ką papasakoti. Ir iš tiesų, pasakoja jis nemažai, tačiau tik apie savo gyvenimą kalėjimuose ir įvairiausias muštynes, o visi kiti įdomiausi gyvenimo faktai nėra atskleidžiami. Tiesa, perskaitęs šią knygą supranti, jog ji tikriausiai ir negalėjo būti kitokia. Skaityti toliau…
Richard Bookstaber – „Demon of Our Own Design“
Richard Bookstaber yra dirbęs rizikos valdytoju (risk manager) net keliose didžiausiose finansų institucijose (Morgan Stanley, Salomon Brothers, Citigroup), tad ši jo knyga pilna istorijų apie rizikos valdymą, o tiksliau – apie tai, kas atsitinka, kai rizika nesuvaldoma: nuo 1987-ųjų metų rinkos nuosmukio ir Barings banko žlugimo dėl maklerio pridarytų nuostolių iki Long Term Capital Management fiasko bei įvairiausių problemų su sudėtingomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog finansų pasaulis yra itin sudėtingas, o įvairiausi hedge fondai investuoja vadovaudamiesi itin egzotiškomis strategijomis, dažniausiai viskas yra žymiai paprasčiau. Skaityti toliau…