Kelionių troleibusais makroekonomika
Kaip turėtų kisti pervežtų keleivių troleibusais skaičius didėjant žmonių pajamoms? Prisimenu, jog dar mokykloje viešojo transporto pavyzdys buvo vartojamas kaip blogesnės prekės iliustracija (ekonomistų terminais, blogesnė prekė yra tokia prekė, kurios suvartojimas mažėja, didėjant gyventojų pajamoms, arba kitaip tariant, tos prekės pajamų elastingumas yra neigiamas). Bent jau tuo metu toks požiris buvo argumentuojamas tuo, jog žmonėms daugiau uždirbant, vis daugiau jų nusipirks savas mašinas ir nesinaudos viešuoju transportu, kuris nėra toks patogus, kaip nuosava mašina. Skaityti toliau…
LBO schema
Kadangi sulaukiau prašymų išsamiau paaiškinti LBO schemą, tai pasidalinsiu savo paaiškinimu su visais. Tarkime, kad yra kompanija “Petro bandelės”, kurią valdo daug akcininkų, o kompanijos vadovas Petras turi nedaug akcijų. “Petro bandelės” veikia ne itin efektyviai, nes Petras, būdamas vadovu, nelabai stengiasi (nes tai ne jo kompanija, o akcininkų yra labai daug, jei susiskaidę ir nevisai dalyvauja kompanijos valdyme). Todėl Petrui kyla idėja perimti kompaniją ir sutvarkyti taip, kad savą verslą. Skaityti toliau…
The Economist apie darbuotojų trūkumą Baltijos šalyse
The Economist šią savaitę rašo ir apie Baltijos valstybes: straipsnyje, pavadintame „Baltic blues“ atkreipiamas dėmesys į pastaruoju metu Baltijos šalyse vis aštrėjančią problemą – darbuotojų trūkumą. The Economist nuomone, ši problema susidarė dėl to, jog pastaruoju metu itin sparčiai augo daug darbo resursų reikalaujančios pramonės šakos (kaip kad statyba), kurios ir suvalgė visą esamą darbuotojų pasiūlą. Tiesa, oficiali statistika apie darbuotojų stygių nelabai ką sako, bet paaiškinimas įtikinantis: Officially, unemployment is still around 8% in all three countries. Skaityti toliau…
Burrough and Helyar: Barbarians at the Gate
Vis neradau laiko aprašyti praėjusį savaitgalį pabaigtą skaityti knygą Barbarians at the Gate, kurioje aprašoma didžiausio kada nors įvykusio LBO istorija. LBO, arba Leveraged buy-out yra kompanijos pirkimas už skolintus pinigus, skolos užkabinimas ant tos pačios nupirktos kompanijos, jos sutvarkymas, kad ji galėtų atidirbti ir grąžinti skolą. Knygoje rašoma apie RJR Nabisco kompaniją, kuri užsiėmė tabako ir maisto produktų verslu (iš tabako verslo, jai priklausė cigarečių prekiniai ženklai Camel, Winston ir Salem). Skaityti toliau…
Roger Lowenstein: When Genius Failed
Knygoje When Genius Failed: The Rise and Fall of LTCM rašoma didžiausio pasaulyje hedge fondo Long Term Capital Management (LTCM) istorija. Šį fondą sukūrė garsus Solomon Brothers banko obligacijų makleris John Meriwether, 1994 metais surinkęs apie milijardą dolerių pradinėms investicijoms. Tais laikais išvestinės finansinės priemonės finansų rinkose dar nebuvo labai populiarios, ir neduag buvo tokių, kas sugebėdavo jomis pelningai pasinaudoti. LTCM samdė pačius garsiausius matematikus — tarp jo partnerių buvo ir Nobelio premijos laureatai Merton su Scholes, kurie ir sukūrė opcionų (pasirenkamųjų sandorių) vertinimo Black-Scholes modelį. Skaityti toliau…
Sigitas Parulskis: Nuogi drabužiai
Jau senokai norėjau paskaityti kokią nors Sigito Parulskio knygą. Ir visai neseniai paskaičiau. Dabar net nežinau, ar Parulskis visada toks apgailėtinai sarkastiškas, ar čia tokia nuotaika knygoje „Nuogi drabužiai“ sukelta jo skyrybų. Daugumoje knygoje surinktų esė stilius toks, jog primena įmantrias prisigėrusio žmogaus įžvalgas, kurios gali atsirasti galvoje tik tada, kai atsistoti nebepajėgi, tad tenka mąsliu žvilgsniu žiūrėti į butelio likutyje žaidžiančius šviesos atspindžius ir jaustis vieninteliu genijumi, kurio niekas nesupranta. Skaityti toliau…
Sensacijų paieška
Šios dienos pagrindinis „Kauno dienos“ straipsnis apie pensijų fondus „Pensijų fondų turtą saugantys barjerai per žemi“ alsuoja pigios sensacijos ieškojimu, tačiau pagrįstas labai keistais argumentais, kurie rodo žurnalistės išmanymo stoką. Straipsnis pradedamas bandant gretinti draudimo bendrovių ir pensijų fondų valdymo įmonių veiklą, ir daroma paralelė su IngoBaltic bankrotu, kuris pridarė žalos bendrovės klientams. Toliau daroma klaidinga loginė išvada, jog panašių nuostolių patirtų ir pensijų fondų dalyviai, jeigu bankrutuotų pensijų fondų valdymo bendrovės: Skaityti toliau…
Joseph Stiglitz: Globalization and its discontents
Ką tik užverčiau paskutinius buvusio Pasaulio banko pirmojo ekonomisto ir 2001 metų ekonomikos Nobelio premijos laureato Joseph Stiglitz apie globalizaciją ir jos keliamas bėdas. Matyt tarp Pasaulio banko ir Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) yra perbėgusi juoda katė, nes iš esmės tai knyga apie TVF daromas klaidas, siekiant palaikyti pasaulio ekonomikos stabilumą ir TVF peršamą globalizacijos variantą. Sunku nesutikti su autoriumi, jog TVF siūlomas rinkos fundamentalizamas ir šoko terapijos turbūt buvo perdėtos ir daugeliu atvejų atnešė daugiau žalos nei naudos, ir nors autorius stebisi TVF peršamų ekonominių teorijų nenuoseklumu, vėliau pats autorius pateikia versiją, jog TVF politika atrodytų labia nuosekli, jeigu būtų priimama prielaida, jog TVF siekia ne globalinės ekonomikos, o globalinių finansų rinkų stabilumo. Skaityti toliau…
Saldi ir rūgšti nafta
Econbrowser turi labai paprastą ir įdomų straipsniuką apie tai, kodėl sparčiai didėjant Brent naftos kainai ne tokios geros kokybės naftos kainos nepakilo iki tokių pačių aukštumų. Tam pasitarnavo trys pagrindiniai faktoriai: mažėjanti geros kokybės naftos pasiūla (OPEC išgaunama nafta kuo toliau tampa vis prastesnės kokybės ir sieringesnė, o aukščiausios kokybės naftos išgaunama vis mažiau), didėjanti geros kokybės naftos paklausa (ne vien dėl bendro naftos produktų paklausos padidėjimo, bet dar kartu ir dėl to, jog nemažai išsivysčiusių valstybių pradėjo taikyti griežtesnius ekologinius reikalavimus kurui, o tokį kurą pagaminti yra lengviau iš aukštos kokybės naftos) bei naftos perdirbimo gamyklų nepritaikymas prastesnės kokybės naftai (tam, kad naftos perdirbimo gamykla galėtų perdirbti prastesnės kokybės naftą, jai neretai reikia daug investicijų ir laiko). Skaityti toliau…
Herbjørg Wassmo: Dinos knyga
Šią knygą perskaičiau jau prieš keletą dienų, bet per visus kraustymusis neturėjau laiko ją dorai aprašyti. Iš tiesų, nieko nebuvau girdėjęs apie šią autorę ir nebuvau skaitęs nei vienos jos knygos, nors kiek žmonių paklausiu, ar kas ją žino, tai visi linkčioja galvomis ir teigia, jog skaitė jos knygas prieš kokius septynerius metus. Ši knyga irgi pateko į mano rankas tik todėl, jog viena bendradarbė sakė, jog tai jos mėgstamiausia knyga. Skaityti toliau…