Gabija Lunevičiūtė - „Vilniaus atminties punktyrai“
Gabijos Lunevičiūtės knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ galima laikyti savotišku gidu po tarpukario ir ankstyvojo pokario Vilnių. Knyga susideda iš keliolikos pokalbių su tuo metu Vilniuje gyvenusiais žmonėmis, tad istorija tampa labai asmeniška, bet kartu ir daug įdomesnė, intymesnė. Pasakojama ne vien apie miesto plėtrą, architektūrą, bet kartu ir apie jausmą, apie tai, kurios Vilniaus vietos šiems žmonėms kelia emociją. O kartu ir pradedi geriau įsivaizduoti paprasto (bet ir nepaprasto, nes kai kurie pašnekovai – tikrojo senojo elito atstovai) žmogaus gyvenimą ir aplinką: kokie buvo kaimynai, kur buvo galima nusipirkti silkių, kur buvo skanūs ledai, kur eiti buvo nejauku, ir kur galėjai būti iškeiksnotas, jei kalbi lietuviškai. Skaityti toliau…
NPS patikimumo simuliacija
Neseniai tinkle Mastodon kažkas užvedė kalbą apie Net Promoter Score (NPS) apklausas, tad prisiminiau seną idėją, kad reikėtų padaryti paprastą simuliaciją, kuri parodytų, koks šis rodiklis yra statistiškai nepatikimas. Priminsiu, kad NPS yra labai dažnai naudojamas rinkodaroje klientų pasitenkinimui matuoti, o jo idėja yra labai paprasta (tikriausiai dėl to jis ir yra toks populiarus): po kokios nors paslaugos suteikimo klientui užduodamas tik vienas trumpas klausimas „vertinant nuo 0 iki 10, kiek tikėtina, kad jūs rekomenduotumėte mus kitiems? Skaityti toliau…
Ellen Chivers Davies: A Wayfarer in Estonia, Latvia and Lithuania
Mėgstu pirkti senus kelionių gidus, nes juose visada galima sužinoti kokių nors keistų faktų ar įdomių istorijų. Neseniai įsigijau 1938 metais (pirmas leidimas 1937-aisiais metais) leistą britų keliautojos Ellen Chivers Davies kelionių gidą po Baltijos šalis: tikėjausi įdomybių, bet aprašymai žymiai viršijo lūkesčius. Baltijos šalys nupieštos tokia susižavėjimo kupina kalba, kad perskaitęs tekstus pats ten dabar noriu nukakti. Deja, kalbama apie tarpukario Estiją, Latviją ir Lietuvą, tad daug papročių ir įvairenybių jau pasikeitę. Skaityti toliau…
Duomenų analitikos sistemų principai
Norėjau vienoje vietoje lietuviškai susirašyti pagrindinius per savo patirtį išmoktus verslo analitikos sistemų (dashboards) principus, bet supratau, kad lietuvių kalboje net nėra vieno ir aiškaus termino dashboardams nusakyti. Verslo analitikos sistema? Duomenų analizės platforma? Na, ta vieta, kur einate žiūrėti visokių skaičiukų, kurie turėtų papasakoti kaip sekasi jūsų verslui (ir ne tik). Internete užklausus apie „dashboards design principles“ galima rasti daug visokių straipsnių ir patarimų, bet visgi ne su daugeliu galiu sutikti: iš dalies gal dėl to, kad rimtos verslo analitikos sistemos vartotojai yra žymiai labiau išprusę ir reiklūs nei eilinis internautas. Skaityti toliau…
Kelios mintys apie dirbtinį intelektą
Vasaros kryžiažodžio iššūkis paskatino išbandyti mokamą chatGPT versiją. Kadangi dirbtinio intelekto temomis anksčiau buvau gana atsargus, šį kartą stengiausi šią technologiją priimti su kuo mažiau išankstinių nuostatų. Tad kur dirbtinis intelektas man buvo naudingas ir kur jį toliau naudosiu ateityje? Nors teksto modeliai dažniausiai siejami su teksto generavimu, visgi manau, kad tam tikra prasme teksto generavimas yra pati silpniausia šių modelių vieta. GPT modeliai gali sklandžiai sugeneruoti rišlų tekstą atsakydami į klausimus, bet kūrybiškumo standartų jie neatitinka. Skaityti toliau…
Mokytojo diena pasakojant apie knygas antrokams ir ketvirtokams
Šią savaitę netikėtai įstūmiau save už komforto zonos ribų ir pasisiūliau Mokytojo dienos proga antrokams bei ketvirtokams papasakoti apie senas knygas. Senose knygose yra begalės įdomių dalykų, bet jie įdomūs tikriausiai žymiai vyresniems. Pradinukai juk nelabai žino, kas toks Donelaitis, nelabai net atskiria keistesnę lietuvių kalbos rašybą. Pripažinsiu, buvo neramu, kelias dienas galvojau, kuo aš juos sudominsiu. Papasakojau apie pirmąjį geografijos vadovėlį, kuriame galima matyti keistesnius gyvūnų pavadinimus (šlapis, nosiaragis ir bezdžionka). Skaityti toliau…
Ar gali Apple Watch išgydyti nuo priklausomybės „skrolinimui“?
Esu priklausomas nuo telefono ir be jo jaučiuosi nesaugiai. Turėdamas laisvą akimirką instinktyviai graibau jį iš kišenės ir tikrinu socialinius tinklus. Ar nieko naujo neatsirado Facebook? O gal kažkas kažką atsakė Mastodone? Gal reiktų patikrinti Ukrainos fronto naujienas Twitteryje. Ir vėl ratu. Net ir padėjus telefoną, rankos vėl nevalingai jo siekia. Tikiu, kad nesu labai išskirtinis, bet vis tiek: telefonas rodo, kad žiūrėdamas į jo ekraną per dieną vidutiniškai praleidžiu apie 2-3 valandas. Skaityti toliau…
1980-ųjų savaitgalis Palangoje
Savaitgalį šventėme vieno draugo gimtadienį: kadangi jis gimęs prieš keturias dešimtis metų, tai ir vakarėlio tema buvo 1980-ieji. Ieškant idėjų kuo čia reikia rengtis ir kaip pasipuošti aišku buvo tik tai, kad reikia kažko panašaus į Freddie Mercury ūsus. Barzdą auginau dvi savaites, paskutinį vakarą ją nuskutau ir palikęs tik ūsus galėjau pasigirti puikiu rezultatu. Pridėjus garintus džinsus, baltus sportbačius aukštu aulu ir „wifebeater“ maikę visas ansamblis gavosi geriau nei galėjau tikėtis. Skaityti toliau…
Pasivaikščiojimas po Pavilnį su Norbertu Černiausku
Vakar kartu su draugais (ir su vežimėlyje sėdinčiu, bet labai norinčiu visur praktikuotis naujai išmoktą vaikščiojimo įgūdį sūnumi) dalyvavau istoriko Norberto Černiausko vedamame pasivaikščiojime po Pavilnį. Buvo labai įdomu, nes kalbėta ne tiek apie konkrečias detales, bet apie patį gyvenimą Pavilnyje, jo identitetą. Pats Pavilnys nuo seno buvo labiausiai žinomas kaip kalnuotų miškų kraštas. Čia mėgo rinktis slaptosios studentų organizacijos (Filaretai, Filomatai, Šubravcai), jiems gūdžios tų vietų girios priminė idealizuotą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį. Skaityti toliau…
Richard de Bury - „Philobiblon“
Dar 1345 metais vyskupas Richard de Bury, pats žymiausias to meto knygų mylėtojas, parašė savotišką testamentą ir himną knygoms, kuris tapo ir pirmąja knyga apie knygų kolekcionavimą, bibliotekininkystę bei meilę knygoms. Ir pavadinimas jos atitinkamas: „Philobiblon“, kaip Domas Kaunas verčia – „knygmylystė“, arba apie meilę knygoms. Neilgas, gal tik šešiasdešimties puslapių tekstas, bet tiesiog permirkęs pagarba knygoms. 2001 metais Lietuvos bibliofilų rūpesčiu šią knygą pirmą kartą lietuviškai (kartu su lotynišku tekstu) išleido „Baltos lankos“. Skaityti toliau…